Pastaruoju metu netyla kalbos, kaip turėtų būti apmokestinami savarankiški darbuotojai. Ar tai būtų buhalterine apskaita Siauliuose, ar sostinėje, visi dirbantieji savarankiškai kol kas moka žymiai mažesnius mokesčius negu tie, kurie yra įdarbinti pagal darbo sutartis.

Piktinasi, kad už savarankiškai dirbančiuosius mokesčiai daug didesni

Ne viena įmonė, kuri teikia buhalterines paslaugos Vilniuje, galėtų papasakoti, kiek daug visokių skirtingų mokesčių valstybei tenka sumokėti verslui, samdančiam darbuotojus pagal normalias sutartis. Kai savarankiški darbuotojai už savo darbą moka labai nedidelius mokesčius. Dėl to verslininkai kartais piktinasi: „Tiek mūsų darbuotojai, už kuriuos mokame 50 proc. sudarančius mokesčius, vienodai naudojasi valstybine medicina, mūsų keliais ir visa valstybine sistema. Tiek žmonės, kurie sumoka tokius nedidelius mokesčius nuo pajamų. Kodėl yra tokia nelygybė? Tai tikrai yra nelygybė. Mokesčius privalo kilti, nes tai yra nesąžininga mūsų atžvilgiu. Aš irgi norėčiau už savo darbuotojus mokėti tik 13 proc. mokesčių“, – sako vienas verslininkas.

Savarankiškas darbuotojas patiria daug daugiau išlaidų

Tačiau savarankiškai dirbantieji situaciją mato kitaip. „Jeigu savarankiškai dirbant pusę turėsi atiduoti valstybei, tuomet neliks dirbančių savarankiškai. Ir visi vėl eis vergauti į kompanijas. O juk tiek daug žmonių, kuriems labai tinka toks gyvenimo būdas, būti laisvesniais. Kas pasakė, kad mes turime būti prikaustyti prie darbo vietos ir būtinai visi dirbti vienodai? Daug žmonių, kurie dirba savarankiškai, ryžtasi ir važiuoti gyventi į regionus, arba keliauti dirbdami, arba turėti daugiau vaikų, nes gali dirbti iš namų. Tai geras dalykas. Dėl vienodų socialinių garantijų yra ne tiesa. Jeigu į rankas 400 eurų gaunantis žmogus, dirbantis pagal darbo sutartį, kaupia minimalios algos stažą motinystei, biuleteniui, pensijai, tai savarankiškas darbuotojas nuo tų 400 eurų, kuriuos sakykim gauna į rankas, jis kaupia tik maždaug 125 eurams lygų stažą. Taigi, tai nėra tiesa, kas buvo anksčiau minėta dėl vienodo naudojimosi garantijomis. Kitas dalykas. Savarankiškai dirbantis žmogus už savo gautas „pajamas“ pats turi pasirūpinti viskuo: patalpų nuoma, darbo priemonėmis, atostogų pinigais. Jis pats turi ir vadovauti visiems savo užsakymams, reklamuotis ir daryti daugybę kitų dalykų. Todėl tas „pelnas“ jam nėra tik atlyginimas gyvenimui – tai ir sunkiai nusakoma dalis investavimui. Ir alga niekada nėra stabili. Jeigu dar ir bus užkelti mokesčiai, kaip kad dabar svarstoma padaryti, kažin, ar labai žmonės norės dirbti savarankiškai. Vėl visi keliaus dirbti į korporacijas“, – sako vienas laisvai samdomas dizaino specialistas.